Prieðà Parklupdyk

Þaizdos negyja, nes nëra vilties sugráþti namo,
Kalbos netyla, sëjanèios baimæ kario galvoj.
Svetimas kraðtas, tolimas kelias, þemë juoda,
Mûðis parodys, kokia gi lietuviðko plieno galia...

Pulk, Kirsk ir Þudyk!
Prieðà Parklupdyk!

Pergalës gydo þaizdas, primena randai klaidas,
Dainos sudëtos áamþina vyrø narsiausiø kovas.
Þemë prisimena kraujà, pavirtusá pievom nykiom,
Karo keliai paþenklinti þirgo kanopom juodom.

Skomantas vedë jotvingiø pulkus per Pinsko þemes,
Dûmais paleido kas dega, atlygino boèiø skriaudas,
Traidená, Kernavës valdovà, rusas ilgai dar atmins,
Prakeiktas ne kartà uþ mirtinus þygius narsus karvedys...